- gaubti
- gaũbti, -ia, -ė tr. 1. supti, dengti, kloti, gobti: Per veselijas gaubia jaunąją – uždeda kepuraitę Pš. Su gaubtele gaũbk, su skepeta gobk, su drobule globk, su apsiaustu siausk, su skraiste skreisk, su sermėga vilkis, su skrebe skreibk J. Apsvilusius medžių kamienus gaubė garvežio dūmai J.Dov. Tiršti debesys gaubė mėnulį rš. | prk.: Maršai gaubia miestų gatves S.Nėr. Visus juos gaubė nuotaika šviesi T.Tilv. Naktis visus gaubia vienodai rš. Kambarį gaubė tamsa rš. Šalį gaubė reakcijos naktis K.Kors. | refl.: Su skepeta gaubiúos, t. y. rišu po žandu, o rišuos yra tik apsuku galvos rištis J. 2. lenkti, riesti: Gaubtè susigaubia žiedai aguonų į daiktą ant vakaro, t. y. sueina į daiktą, susiriečia, susiblaškia į viršų J. | refl.: Į galvas gaũbiasi kopūstai, t. y. sukasi, siaučia J. | Nuo šilumos lentos gaũbias Mlt. Plati lenta gaũbiasi Brš. 3. telkti, kaupti, rinkti, imti: Vytautas Jaugalių (= Jogailą) su jo tėvūnais vaišino, gaubdamas juos sau S.Dauk. | refl.: Lietuviai būriais pas Vytautą gaubės, norėdamys jį pakelti savo kunigaikščiu S.Dauk. \ gaubti; apgaubti; įgaubti; išgaubti; nugaubti; pagaubti; sugaubti; užgaubti
Dictionary of the Lithuanian Language.